- paputėlis
- papùtėlis, -ė smob. (1) 1. NdŽ kas apkūnus, paputžandis. 2. išdykėlis, pasiutėlis: Tai papùtėlis, kad pridarė juokų! Klov. Nu ir papùtėliai – vartus išvertė! Ps. Mašinos kaukė, paputėlės, tartum jas kas ten smaugė rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.